- kalavijas
- kalavìjas sm. (2) 1. SD41,147, MŽ, R, KlG2, [K], J.Jabl, M, NdŽ plieninis, ilgas, siauras, aštriais ašmenimis kertamasis ginklas, kardas: Žemaitis už kryžiuotį ir kalaviju narsesnis, ir klasta gudresnis A.Vien. Priešas ties tavim iškėlęs kalaviją laiko S.Nėr. Jam prie šono kalavijas rš. Kelias slidus kap kalavijas Mrj. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą Mair. Nepakels kalavijo tauta DP38. Jį kalaviju... padobdavo DP110. Dūšią pereis kalavijas BPI114. Kalavijas makštyse nešiojamas SPII7. Pigiaus iškęsčia kalavijo kirtimą ..., neg neprietelių žertus ir jų apijuokus PK60. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kalaviju gina MT13. Slidus kaip kalavijas ST321. Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. 2. senoviško šulinio svirties dalis, permesta per įkastą rąstą (pėdžią) stora kartis, prie kurios vieno galo pririšamas sunkus daiktas (svaras), o prie kito kartelė su kibiru, svirties persvara, permėtė, permata, plunksna: Neatnešiau vandenio, ba nulūžęs kalavìjas Dg. Jau mūsų [šulnio] kalavìjas supuvo Vlk. 3. anat. kalavijo formos kaulas: Krūtinkaulio apatinis galas – kalavijo atauga (processus xyphoideus) rš. 4. Gmž, J.Jabl, LBŽ, Nč, BŽ10, Mt bot. pelkių, ežerų, upių augalas panašiais į kalaviją lapais, ajeras (Acorus calamus): Prie mūsų upės auga kalavìjai Ldvn. Mūsų pelkėse auga tik vieni kalavìjai Kč. Parnešk kalavìjų, reik duona kepti (mat ant kalavìjų kepta duona gardu valgyti) Dkš. Ežero krašte auga daug kalavìjų, tai einam parsivežti Gdl. Reikia išpjauti kalavijus iš balaitės Šil. Jau visa sodželka sužėlė kalavijais Krok. Vaikai žaidžia su žalsvais kalavijais Slk. Pašauta antis panėrė kalavijuose Ldvn. Radau paslėptą paupy kalavijuose Kč. 5. LBŽ, M, BŽ212, F bot. vilkdalgis (Iris).
Dictionary of the Lithuanian Language.